Ar yra institucija, galinti suvaldyti poliklinikos direktorę?
 
2013 m. gruodžio 03 d.
 

Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikos detektyvas, į kurį įtraukta poliklinikos medikų ir Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė kineziterapeutė Albina Kavaliauskaitė, nesibaigia net jai parašius prašymą dėl darbo santykių nutraukimo. Nepaisant Valstybinės darbo inspekcijos skiriamų nuobaudų darbdavio atstovams (kurios, beje, visos skundžiamos teismui, o šis baudas sumažina iki juokingų sumų), teritorinės darbo ginčų komisijos išvados, kad reikalavimas patikrinti darbuotojos sveikatą neeiline tvarka yra nepagrįstas ir neteisėtas, Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė toliau žiauriai persekioja medikę. Reikalavimai pasiaiškinti plaukia net A. Kavaliauskaitei į namus, kur šiuo metu ji gydosi ambulatoriškai.

A.Kavaliauskaitei atstovaujanti Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga (SAMPRO) įtaria, kad į medikės persekiojimą įtrauktas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) Vilniaus skyrius, kuriam kiekvieną kartą susirgus pačiai A.Kavaliauskaitei ar jos vaikui, darbdavys skundė nedarbingumo išdavimo pagrįstumą. Abejonių dėl šališkumo SAMPRO kelia ir keli Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai.

Lapkričio 25 d. SAMPRO išsiuntė kreipimąsi į Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo  ministrus,   Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkę, valstybinį darbo inspektorių, SODROS vadovą, Vilniaus miesto merą ir savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorių. Rašte iš susijusių institucijų reikalaujama prisiimti atsakomybę už tai, „kad pataikaujant eilinei poliklinikos direktorei, jos savivalei ir ambicijoms ramiai ir abejingai stebi, kaip vykdomas persekiojimas ir susidorojimas su darbuotoja, virš 25 metų nepriekaištingai dirbusia medike, motina, viena auginančia vaiką, Vyčio kryžiaus ordinu apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės gynėja“.

Kad neiškraipytume rašte pateiktų iškalbingų faktų, skaitytojams pateikiame autentišką SAMPRO pirmininkės Irinos Judinos pasirašytą tekstą. Beje, šią iniciatyvą palaikė ir atitinkamus raštus į minėtas institucijas taip pat išsiuntė Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

„Į persekiojimą, mūsų manymu, buvo įtrauktas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau -SODRA). Dar 2010 m. sausį VšĮ Karoliniškių poliklinika (toliau-Darbdavys) apskundė A.Kavaliauskaitės nedarbingumo teisėtumą dėl dalyvavimo iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame paminėti žuvusiesiems 1991 m. sausio 13-ąją. Nesilaikant LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų Darbuotoja buvo paskelbta pažeidėja, o už 2010 m. sausio 13 ir 14 dienas iš jos buvo išieškota pašalpos permoka. Tą sykį  dėl objektyvių priežasčių (gydėsi ligoninėje) Albina sprendimo neapskundė.

2012 m. gegužę Aukščiausio teismo nutartimi dėl neteisėto atleidimo su antstolių pagalba medikei grįžus į darbą, kiekvieną kartą susirgus pačiai A.Kavaliauskaitei ar jos vaikui, Darbdavys skundė nedarbingumo išdavimo pagrįstumą. SODROS pavedimais, vyr. specialistės V.Kaluinaitės teikimu, buvo sudaromos gydytojų konsultacinės komisijos, tikrinamas Šeimos gydytojų kabineto, kurį pasirinko Darbuotoja, darbas.

2012 metais Darbdavys vėl apskundė SODRAI A. Kavaliauskaitę, kad ši, būdama nedarbinga, gruodžio 14 ir 20 d. dalyvavo teismo posėdžiuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino SODROS veiksmus neteisėtais ir priėmė Darbuotojai palankią nutartį. SODRA turės ne tik grąžinti išieškotą ligos pašalpą, bet ir atlyginti teismo priteistas išlaidas. SODROS Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas A.Laurinaitis teigia, kad jo sprendimas nubausti  mažakraujyste sergančią Darbuotoją grįstas tuo, kad jos elgesys (koks?) teismo posėdyje galėjo užtęsti nedarbingumą, ir Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjo A.Veriko paaiškinimu, kad A.Kavaliauskaitės dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo būtinas. Pateiktas SODRAI teisėjo A.Veriko paaiškinimas prieštarauja ne tik Civilinio proceso kodeksui (CPK), be ir jo paties ankstesniam sprendimui atidėti teismo posėdį dėl A. Kavaliauskaitės ligos.

 Kitą sprendimą, keliantį mums pagrįstus klausimus dėl šališkumo,  priima Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas V. Abramovičius, kai savo neskundžiama  nutartimi nurodo su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinės darbo ginčų komisijos sprendimu sutikusiai A.Kavaliauskaitei paduoti teismui ieškinį! Nors pagal Darbo kodeksą ieškinį paduoda (ir padavė!) darbo ginčų komisijos sprendimą apskundusi šalis – VšĮ Karoliniškių poliklinika. Kitoje byloje teisėjas V. Abramovičius, gavęs dar vieną Karoliniškių poliklinikos ieškinį, kuriuo ši nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos ginčų komisijos sprendimu, priima analogišką sprendimą: nurodo A. Kavaliauskaitei per 14 dienų pateikti ne atsiliepimą, o ieškinį į atsakovo pareiškimą, nors tokio instituto kaip atsakovo pareiškimas CPK nenumato.

Nuostabą ir susirūpinimą kelia tai, kad 2012 m. trys A. Kavaliauskaitės bylos, susijusios su darbo santykiais, patenka pas teisėją A. Veriką, o 2013 m. dvi bylos, kuriose VDI ginčų komisijos sprendimus skundžia VšĮ Karoliniškių poliklinika, - pas teisėją V. Abramovičių.

 2013 m. rudenį A.Kavaliauskaitė nusprendė nutraukti darbo santykius su darbdaviu. Nuo 2013 spalio 16 d. Darbuotoja pateikė penkis prašymus dėl darbo santykių nutraukimo, kurių darbdavys VšĮ Karoliniškių poliklinika netenkina dėl neva netinkamos formuluotės. Atsakydamas į patikslintą A. Kavaliauskaitės prašymą atleisti iš darbo Darbdavys įteikia jai  reikalavimą atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą pasirenkant iš dviejų įstaigų: Karoliniškių ar Centro poliklinikų. Kodėl, užuot patenkinus darbuotojos prašymą, darbdavys susirūpino Darbuotojos sveikata ir nusprendė nedelsiant patikrinti, kai ši jau pati nusprendžia laikinai nebedirbti šio darbo, nes pasirinko vykdyti Karoliniškių poliklinikos medikų profesinės sąjungos tarybos pirmininkės pareigas? Tačiau, lapkričio 15 d., iš anksto neinformavęs darbuotojos apie būsimą neeilinį profilaktinį sveikatos tikrinimą, Darbdavys tik atėjusios į darbą A. Kavaliauskaitės (pacientų akivaizdoje ir jiems prieštaraujant) pareikalavo sėsti į poliklinikos automobilį ir vykti į Centro poliklinikos Darbo medicinos kliniką. Darbuotoja buvo pažeminta pacientų akyse, tarsi ji būtų staiga susirgusi kokia užkrečiama liga ir jos buvimas grėstų pacientų saugumui.

Darbuotoja 2013 m. jau du kartus atliko profilaktinį sveikatos patikrinimą ir turi gydytojo išvadas, kad dirbti gali. Siuntime nurodytos priežastys, dėl kurių buvo bandoma atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą,  sukėlė abejonių dėl tikrųjų patikrinimo tikslų,  todėl gindama savo teises į darbą Darbuotoja reikalavo, kad patikrinimas atitiktų visus teisės aktus. Tai sukėlė nepasitenkinimą gydytojai R. Kungytei, kuri buvo pasiruošusi tikrinti A. Kavaliauskaitės sveikatą, neturėdama šeimos gydytojo išrašo (F 027) ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Jai būtų užtekę Darbdavio išduoto darbuotojo pažymėjimo kopijos, kuris netiko priimti net prašymui, skirtam Centro poliklinikos direktoriui. Tačiau A. Kavaliauskaitės atstovų akivaizdoje įstatymų pažeisti personalas vis dėlto neišdrįso. VšĮ Centro poliklinika nutraukė sutartį su VšĮ Karoliniškių poliklinika dėl  darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų.

Kitą darbo dieną, lapkričio 18 d., A. Kavaliauskaitei buvo įteiktas nurodymas atlikti neeilinį sveikatos tikrinimą VšĮ Karoliniškių poliklinikoje. Apie tai ji buvo įspėta prieš 5 minutes. Nuolatinėje įtampoje dirbanti darbuotoja buvo sukrėsta ir to, kad jai buvo siūloma tikrintis pas gydytoją, kurios veiksmai net poliklinikos direktoriui kelia pagrįstas abejones dėl galimai suklastoto dokumento nesulaukusio pagalbos ir mirusio paciento atveju (kasacinis skundas dėl paciento mirties). Dėl streso atsiradusių skausmų širdies plote buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, medikai, suteikę būtinąją pagalbą, išvežė Darbuotoją į ligoninę.

Šiuo metu A.Kavaliauskaitė gydosi ambulatoriškai. Stresas provokuojamas ir namuose: lapkričio 22 d. kurjerio tarnyba pristatė į namus net tris keturių lapų reikalavimus pasiaiškinti su nurodytu atsakyti terminu: „ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po nedarbingumo per 2 val. nuo darbo dienos pradžios“. Prievartos mechanizmas veržiasi į darbuotojos namus, juk akivaizdu, kad per dvi darbo valandas ir priimti pacientus ir ranka (darbo kompiuteryje užblokuota el. pašto išsiuntimo funkcija bei atjungta jungtis su spausdintuvu) dviem egzemplioriais surašyti paaiškinimus fiziškai nespės, tad juos privalu parengti namuose. Darbdavio pretenzijų absurdiškumas patvirtina, kad nepaisant darbuotojos prašymo atleisti ją iš darbo,  rengiamas atleidimas už nuobaudas.

SAMPRO ne kartą yra kreipusi į valdžios institucijas: SODRĄ, VDI, Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus m. savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentą. Dėkodami neabejingoms ir sąžiningai savo funkcijas atlikusioms institucijoms konstatuojame: Darbdavio savivalė nėra sustabdyta, susidorojimas tęsiasi, metodai tampa vis labiau rafinuoti.

Atkreipiame dėmesį į VšĮ Karoliniškių poliklinikos, mūsų manymų, ypatingai blogo administravimo rezultatus:

·         Vadovaujant direktorei J. Kutkauskienei, nesulaukus būtinosios pagalbos, įstaigoje mirė du pacientai. Teismas pripažino poliklinikos kaltę, įstaiga turės atlyginti neturtinę žalą;

·         Dėl teismuose nagrinėjamų bylų, sietinų su neteisėtais Darbdavio veiksmais, valstybė ir mokesčių mokėtojai patiria didelių nuostolių. Iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas, atrodo, nepasidomėjo nuostolių dydžiu. Manome, kad tai – šešiaženklės sumos;

·         Per trejų metų administravimo laikotarpį direktorė J. Kutkauskienė atleido apie 320 poliklinikos darbuotojų, t.y. apie 75 proc. visų dirbančiųjų. Tokia kadrų kaita, mūsų manymu, grėsminga;

·         2012 metų vadovo ataskaitoje matyti, kad VšĮ Karoliniškių poliklinikos darbuotojų nedarbingumo lygis išaugo 68,5 proc.;

·         Būdama Darbdavio įgaliotu atstovu ir pralaimėjusi A.Kavaliauskaitės darbo bylą, J.Kutkauskienė perduoda vadovo funkcijas vienos darbuotojos atžvilgiu savo pavaldiniams. Į „mobingą“ įtraukti ir smurto politiką klusniai vykdo [...]. Tačiau manome, kad  nė vienas sprendimas nėra priimtas be J.Kutkauskienės žinios.

·         Kankinamas žmogus, kuris 1991 m. sausio 13-ąją buvo pasiryžęs atiduoti savo gyvybę už Lietuvos Laisvę. Jis liko gyvas, turi neįgalumą, tačiau jam neliko ne tik pagarbos, bet dar ir bandoma atimti teisę į darbą ir orumą.

Valdžios institucijų norime paklausti: ar VšĮ Karoliniškių poliklinikos pavyzdžiu turėtų sekti ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai? Ar toks viešosios sveikatos priežiūros įstaigos modelis turėtų įsigalioti Lietuvoje? Mes, profsąjungos, sakome NE.

[...] Ar bent viena iš  institucijų, į kurias kreipiamės,  galės (ir norės) sustabdyti darbdavio savivalę, vykdomą, kaip manome, nusikaltimą žmogiškumui ir tarpininkaus šiame konflikte?

 Teigiame, kad vienintelis žmogiškas ir  sąžiningas sprendimas – tai darbo santykių tarp Darbuotojos ir Darbdavio užbaigimas darbuotojos prašymu, atsižvelgiant į darbuotojai įstatymų suteiktas garantijas.“

 
 
Visos temos
Kraunama...
Svarbu