Valdžios siekis mažinti administracinę naštą verslui profesinėms sąjungoms, ypač  atstovaujančioms darbuotojams privačiose įmonėse, kelia didelį nerimą. Pasak AB „Utenos trikotažas“ profesinės sąjungos pirmininkės Vilijos Bierontienės (nuotr.), Vyriausybės pasiūlymai keisti Darbo kodeksą (DK) iš esmės yra darbuotojų atstovų funkcijų mažinimas.

Įmonėse, kur darbuotojai susibūrę į profesines sąjungas, dar pavyksta vadovaujantis Darbo kodeksu apsisaugoti nuo sekinančių darbo grafikų, tačiau atėmus iš profsąjungų svertus, žmonės dirbs tiek, kiek ir kada reikia darbdaviui, nepaisant savo pačių poreikių. PN pašnekovė mano, kad tai paskatins emigraciją, ir tokiu būdu verslas kartu su administracine našta "atsikratys" ir pačių darbuotojų.

„Investicijos į Lietuvą neateina, nes trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o toliau einant tokiais tempais, jų neliks visiškai“, - mitą esą Lietuva nepatraukli investicijoms dėl neva nelankstaus Darbo kodekso paneigia V. Bierontienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovė Lietuvos Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė savo ruožtu teigė  nesuprantanti, kodėl Socialinės pasaugos ir darbo ministerija blokuoja darbo grupės sudarymą kompleksiškai persvarstyti Darbo kodeksą (kaip buvo nutarę socialiniai partneriai), o pataisas teikia „porcijomis“.

Vyriausybė lapkričio pabaigoje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams atsisakyti privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo visiems darbuotojams, privalomo visiems darbuotojams darbo grafikų viešo paskelbimo bei darbo pažymėjimų, darbo sutarčių registravimo bei supaprastinti darbo laiko apskaitą ir darbo sutarties naudojimą.

„Nereikšmingi“ pakeitimai kelia didelį rūpestį

AB „Utenos trikotažas“ profesinės sąjungos pirmininkė Vilija Bierontienė apie tai, kad yra inicijuojami Darbo kodekso pakeitimai, Lietuvos lengvosios pramonės profesinės sąjungos susirinkime išgirdo vasarą, tačiau buvo patikinta, kad jie būsią nereikšmingi, nesvarbūs. „Rugsėjo mėn.  tinklalapyje lprofsajungos.lt perskaičiau apie Vyriausybės ir Seimo ketinimus grįžti prie Darbo kodekso, tačiau vėliau nei iš šakinės organizacijos, nei iš LPSK, kuriai ji priklauso, neteko girdėti bei - net ir specialiai ieškant  - rasti informacijos ar perspėjimų, kad svarstomos Darbo kodekso pataisos.  LPSK Utenos regioninis centras, net ir neturėdamas tikslios informacijos, parengė raštą, kad prieštarauja Darbo kodekso liberalizacijai. Spalio pradžioje dalyvaudama viename renginyje Seime vėl pasiteiravau tikslesnės informacijos, bet vėl man buvo pasakyta, kad rengiami pakeitimai nereikšmingi“, - prisimena V. Bierontienė pastebėdama, kad vis dėlto su nerimu laukusi DK pakeitimų.

Deja, pasirodė, kad pasiūlymai keisti DK ne tokie jau nereikšmingi. „Ypač didelį rūpestį kelia pakeitimai dėl darbo grafikų derinimo. Net ir dabar įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų, dirbama bet kaip. Kai kada, žinoma, suprantame darbdavius dėl skubos ir pan., tačiau ne visada ta skuba yra pagrindžiama. Jeigu visai nebus darbo grafikų (o atsiradus siūlomoms nuostatoms, tai bus lengva įgyvendinti), mano nuomone, emigruos dar likę žmonės, nes bus dirbama daug, o mokama tiek, kiek numato įstatymai, t.y. minimaliai. Dabartinės nuostatos, susijusios su darbo grafikų reglamentavimu, dar šiek tiek įpareigoja darbdavį atsižvelgti į darbuotojų poreikius. Pavyzdžiui, jeigu reikia dirbti šeštadienį, vyksta derybos su profesine sąjunga,  susitariama dėl papildomo apmokėjimo. Išeliminavus darbuotojų atstovus, nebus paisoma nei darbo valandų, nei juo labiau darbo apmokėjimo už viršvalandžius ar poilsio dienomis. Ypač dirbant pamainomis ar slenkančiu grafiku“, - susirūpinusi „Utenos trikotažo“ profsąjungos vadovė.

Nebereiks kolektyvinių sutarčių

Nuostata, kad darbo grafikų paskelbimo tvarka numatoma kolektyvinėse sutartyse, o jų nesant -  darbo tvarkos taisyklėse, iš esmės palieka darbuotojų atstovus be argumentų, kodėl ta kolektyvinė reikalinga apskritai. „Daug paprasčiau darbdaviui yra sudaryti darbo tvarkos taisykles ir jose numatyti „jokią“ tvarką, kas reiškia, kad dirbsime tada ir tiek, kiek bus patogu darbdaviui. O juk kolektyvinė sutartis darbuotojams svarbi ne vien kaip papildoma teisinė apsauga, bet ne mažiau reikšmingos yra joje numatomos socialinės garantijos. Kolektyvinių sutarčių Lietuvoje ir taip nėra daug, - turbūt norima, kad jų iš viso neliktų“, - stebisi pašnekovė.

„Kalbant apie atsiskaitymo lapelius, man nesuvokiama, kai sakoma, kad žmogui, atseit, nesvarbu, kaip apskaičiuojamas jo atlyginimas, kiek sumokama mokesčių ir pan. Tai tiesiog nesuderinama su socialinės įmonės statusu, kurį turi, pvz., „Utenos trikotažas“. Nors tiek gerai, kad paliekama išlyga, jog bent jau darbuotojui paprašius atsiskaitymo lapeliai jam turi būti pateikiami. Aš, kaip profsąjungos pirmininkė, darbuotojų vardu prašysiu atsiskaitymo lapelius pateikti raštu, o kaip bus ten, kur nėra profesinių sąjungų?“, - retoriškai klausia V. Bierontienė.

Šalin rankas nuo Darbo kodekso!

Uteniškė teigė su delegacija atvyksianti į mitingą prie Seimo, rengiamą gruodžio 5 d., kurio pagrindinis reikalavimas, jos nuomone, turėtų būti „Šalin rankas nuo Darbo kodekso!“. Ji mano, kad Seime priėmus Vyriausybės siūlomas DK pataisas, būtų visiškai fiasko, kas labai smarkiai padidintų emigraciją. „Jeigu dabar žmogus dar gauna vos daugiau nei minimumą, tai jis nors nedirba daugybės valandų. Pvz.,  vienoje mums žinomoje bendrovėje jau ir dabar žmonės verčiami dirbti po 12-14 valandų, - žodžiu tiek, "kiek reikia ir kada reikia". Ko gero, tai neatsitiktinis sutapimas: ten nėra darbuotojų atstovų. Atėmus iš profsąjungų tam tikrus svertus, taip bus visur“, - liūdnai prognozuoja profsąjungininkė.

Iš to, kad pataisos daromos prisidengiant administracinės naštos verslui mažinimu, - esą taip bus pritraukiama daugiau investicijų, - trikotažininkių lyderę  ima tik juokas. „Investicijos į Lietuvą neateina, nes trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o toliau einant tokiais tempais, jų neliks visiškai. Dabartinis Darbo kodeksas nė kiek neriša rankų verslui, kaip kad yra nuolat kalbama. Jeigu tik norima, dėl visko susitariama kolektyvinėje sutartyje. Pvz., mūsų įmonės sutartyje yra daug lengvatų darbdaviui: kai kur nusileidžiame mes, kai kur - darbdavys. O dabar siekiama, kad darbuotojų atstovai būtų visiškai ignoruojami. Greit darbuotojams liks tik vienintelė teisė – išeiti iš darbo“, - ironizuoja V. Bierontienė.

Kodėl Socminas „dozuoja“ DK pakeitimus?

Minimos Darbo kodekso pataisos buvo svarstytos ir Lietuvos trišalėje taryboje. Pasak tarybos narės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės, profsąjungos daugumai siūlymų nepritarė. „Ypač dėl atsiskaitymo lapelių. Pati apklausiau pusę Europos, - visur tokia informacija teikiama, daugiausia elektroniniu būdu. Net sumokėti mokesčiai kai kur nurodomi. Vienur tai sureguliuota įstatymais, kitur – kolektyvinėmis sutartimis, - PN pasakojo G. Gruzdienė. - Darbo grafikai – ta pati bėda. Įmonėse visiška netvarka: darbuotojams iš vakaro pranešama, kada rytoj į darbą. Darbo intensyvumas žiaurus, žmonių trūksta, samdomasi iš agentūrų žmonių be jokių įgūdžių, dėl ko kenčia nuolatiniai darbuotojai“.

Trišalėje tarybos narė prisimena, kad socialiniai partneriai buvo sutarę, jog bus sudaryta Darbo grupė, kuri turėtų persvarstyti visą Darbo kodeksą kompleksiškai ir pasiūlyti pakeitimų. „Kažkodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį sumanymą blokuoja ir pataisas teikia „porcijomis“. Čia mūsų Vyriausybė taip kovoja su nelegaliu darbu“, - ironiškai pastebi G. Gruzdienė.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

Šaltinis: www.lprofsajungos.lt