Savižudybių protrūkis – faktas, aiškiai bylojantis apie socialines visuomenės problemas. Kupiškis pirmauja šalyje pagal savižudybių skaičių, o pati Lietuva taip pat Europoje pagal tai užima gana aukštas vietas.  „Savanoriavimo perspektyvos savižudybių prevencijos programose“ - tokia tema gegužės 23 d. Kupiškyje seminarą vedė Vytauto Didžiojo universiteto lektorius filosofas Algirdas Davidavičius.

„Laisvosios rinkos varžybos, socialinės ekonominės institucijos lygina mus, verčia mums jaustis geresniais ar prastesniais. Nuolatinio lyginimo, gyvenimo vertės matavimas vien tik mūsų sėkmingumo rinkoje perspektyva – vienas pagrindinių mus sargdinančių veiksnių“, - kalbėjo lektorius.

Problemos sprendimas dažniausiai užkraunamas medikams, tačiau ar pakanka vien psichologų, psichiatrų pastangų padėčiai suvaldyti? Kaip galime padėti tiems, kurie yra nusivylę gyvenimu? - vieni kitų klausė seminaro dalyviai.

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje susirinkę seminaro dalyviai dalijosi mintimis, kodėl, jų nuomone, rajone aukštas savižudžių skaičius. Buvo paminėtas dėl nepakankamo finansavimo esantis psichologų, psichoteraupeutų trūkumas; idėjų nebuvimas, savo šaknų nejautimas, manymas, kad nieko nepakeisi, dėl ko pritrūksta motyvacijos gyventi.

Filosofas A. Davidavičius apibrėžė savižudybės sąvoką, prie jos priskirdamas ir lėtinį savęs naikinimą: cheminių medžiagų, alkoholio vartojimą, savanorišką benamystę. Jo teigimu, per metus Lietuvoje nusižudo apie tūkstantį žmonių, didesnė pusė iš jų – vyrai, o iš šių didžioji dalis – vidutinio amžiaus ir gyvenančiųjų kaime.  Lektorius pasvarstė, kas verčia žmones žudytis, pristatė keletą psichologinio konsultavimo metodikų. Jis pabrėžė, kad norėdami padėti palūžusiam žmogui turėtume pirmiausia gauti jo sutikimą, nes negavus jo, ką nors padaryti yra neįmanoma.

Anot lektoriaus, labai svarbu bendruomeniškumas, socialinis kontaktas su kitais, būtinybė dalintis tuo, ką turi, ką gali ir išmanai. Todėl kupiškėnų idėją sukurti mechanizmą, kaip padėti savo kraštiečiams pasijusti geriau,  padėti įgyvendinti pasisiūlė projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse” („Grass-root municipality social dialogue”) rengėjai. Jų nuomone, socialinis dialogas yra daug platesnė sąvoka negu vien darbuotojų ir darbdavių santykiai, tai tiesiog priemonė padaryti, kad visiems gyvenimas taptų kiek geresnis.

Mintis apie tokius mokymus gimė balandžio 16 d. Kupiškio savivaldybėje rajono trišalės tarybos surengtoje diskusijoje. Tai – minėto projekto dalis, o savo iniciatyvoms realizuoti Kupiškio savanoriai gali tikėtis ir tam tikro finansavimo.
Paskutinėje seminaro dalyje kupiškėnai dalijosi idėjomis ir pasiūlymais, kaip galima būtų rajono žmones paskatinti būti bendruomeniškesniais, aktyvesniais, judresniais.

Išklausę informacijos, praktiškai pabandę paanalizuoti save ir kitus, susirinkusieji ne tik subūrė savanorių grupę, kurią ketinama plėsti skleidžiant informaciją, bet ir parengė planą su konkrečiomis datomis ir idėjomis, kaip ketinama realizuoti idėją savižudybių prevencijos klausimu.

Projektą „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse“ vykdo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ir Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje. Jį iš „Norway Grant“ fondo finansuoja Norvegijos vyriausybės inovacijų ir verslo skatinimo agentūra „Innovation Norway“.


Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen
Autorės nuotr.