Gegužės 20 d. Ignalinos savivaldybės salėje nemažas būrys jaunimo susirinko į Jaunimo darbo forumą, kuriame dalyvavo meras Bronis Ropė, vietos verslininkai, savivaldybės, valstybinių institucijų darbuotojai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina, projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse" vadovas Tomas Tomilinas bei VšĮ „Versli Lietuva" atstovai.
Ignalinos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Vadimas Stefanskis pradėdamas renginį pakvietė visus susirinkusiuosius padiskutuoti apie jaunimą, darbą, verslą ir apie savo bei rajono ateitį.

Situacija verslininkų akimis
Durpių gavybos įmonės „Legra" atstovai pasidalijo mintimis ir patirtimi apie darbuotojus, apie sunkumus jų ieškant, nes, pasirodo, net esant aukštam nedarbo lygiui motyvuotų darbuotojų rasti nėra lengva. Sezono metu durpyne galimybę užsidirbti turi ir jaunimas, jo ateina, tačiau nepaisant to, poreikis darbo jėgai nepatenkinamas.
Nestandartinių baldų gamybos įmonės atstovas paminėjo, kad tokio forumo reikėjo prieš penkiolika metų, o dabar bendrovėje kol kas poreikio darbuotojams nėra. Visgi jeigu kuris iš jaunuolių domėtųsi baldų projektavimu, gamyba, vasarą vieną žmogų įmonė priimtų padirbėti.
Statybos bendrovės „Meleksas" direktorius Rimantas Zigmantas sakė, jog įmonė po truputį atsigauna, tačiau kriziniai metai, pasak jo, dar nesibaigė. Poreikio pagalbiniam darbui esą nėra, tačiau kvalifikuotų statybininkų trūksta. Direktorius paminėjo, jog „Meleksas" sudaro sąlygas atlikti praktiką Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro Ignalinos skyriaus moksleiviams, tačiau papriekaištavo, jog ugdymo įstaiga, išleidusi į praktiką savo mokinius, nekontroliuoja, ar jie ją realiai atlieka.
Pasak paslaugų verslo atstovo Ignalinoje Petro Mačiulio, pastaraisiais metais paslaugų rinka rajone „susitraukė", nes vietinių lankytojų sumažėjo iki 8 proc. visų gyventojų, svečių iš Lietuvos taip pat mažiau. Tačiau, jo teigimu, daugėja užsieniečių, ypač rusų tautybės, tad iškyla nauja – kalbos problema, nes jaunimas nekalba rusiškai, o vien anglų kalbos dirbant paslaugų rinkoje nepakanka.

Ateitis atrodo geriau
Profesinių sąjungų nėra nė vienoje įmonėje, kurių atstovai dalyvavo diskusijoje, tačiau buvo pažymima, kad bendravimo su kolektyvais problemų nėra, konfliktų nekyla, su darbuotojais kalbamasi individualiai arba per neformalius jų atstovus – aktyvesnius kolektyvo narius. Anot „Melekso" vadovo, jeigu atsirastų iniciatyva burtis į profsąjungą, administracija padėtų. „Pas mus dar nėra prieš ką kovoti", - juokavo jis.
Ignalinos rajono meras B. Ropė teigė, jog jaunimui rajone skiriamas nemažas dėmesys. Prieš kelis metus mieste įsteigtas Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro filialas, kuriame šiuo metu rengiami septynių specialybių darbuotojai: pramonės įmonių prekybos konsultantai, bankinių operacijų tvarkytojai, apskaitininkai-kasininkai, kompiuterinio projektavimo operatoriai, sekretoriai, virėjai, apdailininkai. Taip pat jaunuoliai buvo kviečiami atlikti praktiką Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje, įmonėse ir įstaigose.
Mero teigimu, Ignalinos mieste nedarbo lygis panašus į šalies vidurkį, tačiau gerokai didesnis kaimo vietovėse. To priežastys esą žinomos ir bandoma jas šalinti. B. Ropė apžvelgė darbo rinkos situaciją, finansines savivaldybės ir įmonių bei įstaigų galimybes, kurios, kaip pastebėta, šiandien tikrai yra minimalios. Tačiau, mero teigimu, Ignalinoje yra daug ateities perspektyvų: tai ir sanatorinio gydymo sritis, ir mineralinio vandens bei gydomojo purvo panaudojimas, taip pat žalioji energetika, kompleksiškai atnaujinamas Žiemos sporto centras. Jis paminėjo, jog buvo susitikęs ir su Rusijos miesto Sankt Peterburgo atstovais, su kuriais kalbėta apie ateities planus.

Verslo atstovas ragino būti bendruomeniškais
Gavęs žodį LVDK atstovas V. Levickis pabrėžė, jog žmogus nedirba todėl, kad negali, nenori arba nesusitariama dėl kainos, todėl nebūna taip, kad darbo nėra. Jis klausė susirinkusių jaunų žmonių, kurie sakė norintys būti verslininkais, kas juos tam įkvepia, ir kalbėjo apie tai, kas turėtų būti tikrasis „verslo motyvatorius". Pats verslą turintis LVDK vadovas teigė, jog ne pinigai ir ne darbo vietų kūrimas, o pirmiausia sritis ar veikla, kuri yra įdomi žmogui, turi būti pirminė motyvacija galvojant apie verslą.
V.Levickis kalbėjo apie pasirinkimo niuansus, į ką orientuojasi žmogus: į greitą pinigų sugeneravimą ar į ilgalaikius poreikius – socialinę, gyvenamąją aplinką. „Kiekvienas sprendimas turi dvi puses", - pabrėžė jis.
LVDK generalinio direktoriaus pavaduotojas taip pat pristatė portalą gerapraktika.lt, kur tiek studentai, tiek įmonės gali rasti vieni kitus atlikti profesinei praktikai. Jis pažymėjo, kad šis projektas yra įvertintas geriausiu šioje srityje.
„Ateitis yra jūsų rankose, jūs dar labai daug ką galite pakeisti", - sakė V. Levickis ir ragino būti bendruomeniškais, galvoti ne vien apie save, bet ir apie aplinką.

Profsąjunga irgi verslas
Ūkio ministerijos žinioje esančios įstaigos „Versli Lietuva" atstovas Dovydas Varkulevičius kalbėdamas apie verslo perspektyvas paminėjo profesines sąjungas, kurios kuriamos kovoti už savo teises, bet štai Amerikoje jos esą lyg ir išsigimė, nes sukurtos kovoti už atvykėlių italų teises, vėliau gynė italus nuo kitų atvykėlių.
Projekto vadovas T. Tomilinas pakvietė renginio svečius atkreipti dėmesį, kad Ignalinoje vyksta jaunimo darbo forumas, o ne eilinis „verslo forumas", kaip gali pasirodyti „Verslios Lietuvos" atstovui. Jis pasiūlė svečiui ir forume dalyvaujančiam jaunimui profesionaliau pasidomėti tikrąja profesinių sąjungų istorija, pažymėjo, kad profesinė sąjunga nėra vien kova dėl kieno nors teisių tradicine prasme, o greičiau savo gerovės, solidarumo tam tikroje profesijoje ar ūkio šakoje kūrimas ir galimybių gyventi geriau paieška.
„Profsąjunga irgi tam tikra prasme yra verslas. Tai yra kolektyvas, kursi kartu mąsto ir ieško galimybių, kaip daugiau užsidirbti, - kalbėjo T. Tomilinas. - Tarkim, jeigu „Maksima" daug uždirba ir daug investuoja į naujas parduotuves, bet labai mažai į darbuotojus, tai kolektyvo tikslas yra susiburti ir ieškoti galimybių, kaip priversti darbdavį daugiau investuoti į žmones".
Jis pažymėjo, kad verslininkais vis tiek visi būti negali, didžioji dauguma moksleivių taps samdomais darbuotojais, tad kito būdo kaip burtis į profsąjungas ginti savo interesams nėra.
T. Tomilinas paminėjo, jog didelis darbdavys yra biudžetiniame sektoriuje: valstybė ir savivaldybė, čia galima išnaudoti galimybes mokinius supažindinant su įvairiomis specialybėmis. Žinoma, galima vasarą padirbėti, pvz., durpyne ir užsidirbti pinigų, tačiau kartais patirtis atliekant praktiką yra svarbiau nei pinigai.

Vaikams trūksta darbo pasaulio pažinimo
Pasak vieno diskusijoje dalyvavusio jaunuolio, Vokietijoje, pavyzdžiui, dar dešimtoje klasėje mokiniai turi galimybę susipažinti su įvairiomis profesijomis, kad būtų lengviau renkantis specialybę, o Lietuvoje tokios galimybės nėra. Jam pritarė ir V. Levickis prisimindamas, kaip jis rinkosi specialybę, o B. Ropė replikavo, kad, deja, mūsų mokyklos ruošia mokinius universitetams, bet ne gyvenimui.
Karjeros konsultantė Ramunė Kliaugienė teigė, jog mokiniams labai trūksta tiek savęs, tiek darbo pasaulio pažinimo. „Jie nežino ne tik, ko nori, bet net ir ko nenori", - sakė ji ir pridūrė, kad mokiniams būtinas praktinės veiklos stebėjimas.
Durpių gavybos įmonės atstovas pridūrė, kad jaunimui išties trūksta elementarių, su darbu susijusių žinių: kas yra darbo sutartis, kaip ir kiek išskaičiuojama mokesčių ir pan.
„Jaunimas neturėtų bijoti bendrauti su verslininkais, politikais, merais, prezidentais. ir tas bendravimas turėtų būti nuolatinis. Tada galbūt atsiras kokių nors idėjų, kurias bus galima realizuoti", - apibendrindamas pirmąją tokio tipo diskusiją Ignalinoje sakė jaunimo koordinatorius V. Stefanskis.
Norvegijos vyriausybės inovacijų ir verslo skatinimo agentūros „Innovation Norway" finansuojamą projektą „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse" vykdo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga SAMPRO kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje.

Šaltinis: www.lprofsajungos.lt