PN redakcija prieš keletą mėnesių buvo informuota apie kolektyvinę sutartį, kuri pasirašyta lietuviško kapitalo prekybos tinkle „Maxima". Intriguojantis faktas, ypač žinant jog šiame tinkle nėra profesinės sąjungos. Mums pavyko gauti šio svarbaus dokumento, kurį 2012 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) pirmininkas Aleksandras Posochovas ir Maxima LT, UAB generalinis direktorius Arūnas Zimnickas, nuorašą.

Perskaičius sutartį pirmiausia į akis krenta tai, kad dauguma įsipareigojimų joje yra darbuotojams, o dėl atstovavimo jiems sprendžia pats darbdavys, numatęs sau teisę pasirinkti, su kuo derins (jeigu derins) tam tikrus klausimus. PN kalbinti profsąjungininkai buvo dar griežtesni, jie mano, jog tokia kolektyvinė sutartis – šiurkštus darbuotojų teisių pažeidimas.

Kolegos profsąjungininkai šokiruoti

„Rudenį į profsąjungos el. pašto dėžutę gavome sutarties kopiją; laiško siuntėją domino, ar pavieniai darbuotojai galėtų nepasirašyti, kad susipažino su sutartimi, kuri, jų manymu, riboja jų teises", - prisimena Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina. Tokiu būdu ji sužinojo, kad „Maxima" su LPSDPS pasirašė kolektyvinę sutartį.

„Pirmas įspūdis ją perskaičius buvo toks, tarsi šis dokumentas yra vidaus tvarka ar kokia instrukcija, parengta darbdavio ir „nuleista" vykdyti darbuotojams. Neslepiamas darbdavio interesų dominavimas, minimizuotos darbuotojams naudingos nuostatos, sąvokų sumaišymas ir nuostatų prieštaravimas Darbo kodeksui – akivaizdu, kad tai nėra susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojų kolektyvo dėl geresnių sąlygų, kaip numato Darbo kodeksas. Toks „traktatas" yra ne kas kita kaip priemonė suvaržyti darbuotojų teises", - komentuoja I. Judina ir teigia nesuprantanti, kaip galima pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri blogina darbuotojų padėtį.

Kad kolektyvinė sutartis užtikrina geresnes sąlygas darbdaviui ir „kertasi" su Darbo kodeksu, mano ir Laisvosios jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Feliksas Jucius. „Kas mane šokiravo „Maximos" kolektyvinėje sutartyje? Beveik viskas! Nuo to, kad šis dokumentas paruoštas labai teisiškai neraštingai tiek forma, tiek turiniu, iki atskirų naujų darbo teisės normų „išradimų". Iki šiol neatgaunu amo ir nesuprantu, kas tai per dokumentas? Kam jis pasirašytas? O kas gali paneigti, kad tai padaryta ne už gražias akis? O gal ir toliau LPSK (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija - red.) vyksta „socialistinis lenktyniavimas" dėl kolektyvinių sutarčių kiekybės, o ne dėl kokybės? Gal profsąjungos ES projektų vedamos „ieško kuo daugiau klientų", kad būtų galima sudėti atitinkamose projekto vietose paukščiukus? O kokia nauda iš tokios kolektyvinės sutarties darbuotojams? Į šiuos ir dauguma kitų klausimų taip ir nesuradau atsakymo", - stebisi pašnekovas, save vadinantis „seno sukirpimo" teisininku.

Dar labiau sustiprinta darbdavio galia

„Darbo kodeksas kolektyvinėje sutartyje rekomenduoja aptarti ne mažiau 8 sąlygų, bet šis sąrašas nėra išbaigtas, galima aptarti ir kitas šalims svarbias sąlygas. „Maximos" sutartyje aptariamos tik 7 sąlygos ir tai išskirtinai įteisinant darbdavio garantijas, o saugiklių užtikrinant darbuotojų teises nėra, - toliau dėsto F. Jucius. - Štai skirsnyje „Darbo sutarčių sudarymo, keitimo, nutraukimo taisyklės" daug vietos skiriama cituojant DK nuostatas, bet nė viename iš 20 punktų neatsirado vietos darbuotojų atstovams, kaip, kokiomis sąlygomis ir priemonėmis jie gins darbuotojų interesus sudarant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartis. Nėra aptartos net darbo sutarčių rūšys jų sudarymo ypatumai, kokia vieta tenka darbuotojų atstovams tokių sutarčių sudarymo procedūrose. Tačiau apstu punktų „įteisinant" darbdavio galybę dar daugiau, nei numatyta įstatymais. Jei smulkiai komentuočiau kiekvieną punktą, neužtektų net jaučio odos. Todėl nesismulkinu ir tiesiog pareiškiu savo nuomonę: toks kolektyvinių sutarčių pasirašymo vajus yra žalingas ne tik darbuotojams, bet žemina profesinių sąjungų prestižą, „atbaido" darbo žmones nuo profesinių sąjungų", - mintimis dalijasi sutartį pastudijavęs profsąjungininkas.

Žino darbuotojai apie sutartį ar ne?

LPSDPS pirmininkas A. Posochovas sako, kad 2011 metų pabaigoje kreipėsi į „Maximos" personalo skyriaus vadovą su pasiūlymu sudaryti kolektyvinę sutartį su šakos profesine sąjunga, nes Darbo kodeksas numato tokią galimybę, kai įmonėje nėra darbuotojų organizacijos. „Prekybos sektoriuje išgyventi profesinei sąjungai labai sunku, tik pajutę, kad įsisteigė, darbdaviai tuoj pat išmėto jos narius", - dėsto jis. Pirmininko teigimu, derybos vyko sunkiai, o prieš tai jis turėjęs pasirašyti konfidencialumo sutartį, dėl to ir negalėjęs „reklamuotis".

Derybose A. Posochovui talkino advokatas Nerijus Kasiliauskas, kuris išaiškino, kad reikalinga delegatų konferencija (į vieną vietą vienu metu susirinkti 15 tūkst. bendrovės darbuotojų neįmanoma), kuri ir delegavo atstovauti darbuotojams derybose dėl kolektyvinės sutarties Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinei sąjungai. Kiek delegatų dalyvavo ir kaip jie buvo išrinkti, LPSDPS pirmininkas teigė nežinąs, nes konferenciją organizavę darbdavio atstovai. Užtat kolektyvinės sutarties priėmimo konferencijoje, jo teigimu, dalyvavo apie 20-30 delegatų.

SAMPRO vadovė I. Judina sako, jog spalio viduryje atsitiktinės atrankos būdu „Maximai" priklausančiose parduotuvėse darė apklausas, „tačiau nepavyko rasti nė vieno darbuotojo, kuris ką nors girdėtų apie jau pasirašytą sutartį (išskyrus tuos, kurie kreipėsi į SAMPRO), tad gilintis dėl atstovavimo delegavimo ir derybų nebuvo prasmės". Ji sako, kad apklausos reprezentatyvumas gal ir abejotinas, tačiau apklaustųjų nežinojimas kažin ar atsitiktinis. A. Posochovas mano, jog nenuostabu, jeigu kas nors iš 15 tūkst. darbuotojų apie sutartį ir nežinojo.

Darbuotojas turi teisę nesilaikyti kolektyvinės?

Jis pripažįsta, kad kai kur teko nusileisti, tačiau jam buvę svarbu, „kad būtų pradėta kalbėti apie socialines garantijas". A. Posochovo teigimu, yra suderėta ir atlyginimų sistema, skatinimo sistema, tačiau jis apie tai kalbėti negalįs dėl pasirašytos konfidencialumo sutarties.

„Mano žiniomis, apmokėjimo sąlygos nebuvo keistos ir darbuotojams mokami įprastiniai atlyginimai, - komentuoja I. Judina. - Apie neva sutartus didesnius atlyginimus neverta net kalbėti, nes kolektyvinėje sutartyje „Maxima" jokių įsipareigojimų neprisiėmė".

Jos teigimu, dėl geresnių atlyginimų galima susitarti realiose, o ne fiktyviose derybose, „bet tam būtina sąmoninga, veiksminga darbuotojų interesams atstovaujanti profsąjunga. Šiuo metu, kiek žinau, tokios „Maximoje" nėra. Todėl pagrindinis faktorius, turintis įtakos atlyginimų dinamikai tokiu atveju – tai situacija darbo rinkoje, kuri kol kas nepalanki darbuotojams".

A. Posochovas teigė manąs, kad darbuotojas turi teisę rinktis, kurių nuostatų – kolektyvinės sutarties ar Darbo kodekso – jam laikytis. Tokį pareiškimą I. Judina vadina visišku absurdu: „pasirašyta kolektyvinė sutartis yra privaloma tiek darbuotojams, tiek darbdaviui. Juolab kad darbuotojo atsakomybė už jos nesilaikymą apibrėžiama viename iš „Maximos" kolektyvinės sutarties punktų, kuriame jos nesilaikymas vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Tuomet palankesnės Darbo kodekso nuostatos pasirinkimas tolygus kolektyvinės sutarties nesilaikymui, o tai reiškia atleidimą be įspėjimo. Ir tai yra blogis, ir nors jį šimtą kartų pavadinsi „nauda" ar „gėriu", jis tokiu netaps", - komentuoja pašnekovė.

Jeigu už kolektyvinės sutarties nesilaikymą darbuotojas būtų atleistas iš darbo, jis gali kreiptis į teismą, kur tikrai laimėtų, - sako A. Posochovas ir kviečia kreiptis į jį visus, „kam blogai".

Pažanga ar nusikaltimas?

LPSDPS vadovas įsitikinęs, kad kolektyvinė sutartis yra pažanga, ypač jeigu toks „monstras" kaip „Maxima" ją pasirašo. „Pasirašyčiau ir ant balto lapo, nes kolektyvinė sutartis tai – praarta dirva, kurioje jau galima kažką sėti", - teigia pirmininkas.

„Tai jokia „praarta dirva", o išdeginta dykra, kurioje dar ilgai nieko nebus nei pasėta, nei užauginta, išskyrus „Maximos" pelnus, kurių augimas neturi nieko bendro su darbuotojų gerove", - replikuoja I. Judina. F. Jucius taip pat mano, kad geriau jau jokios kolektyvinės sutarties, negu bloga, „išskirtinai ginanti tik darbdavį".

A. Posochovo oponentus stebina tai, kad LPSDPS įgaliojimai nutrūko iš karto pasirašius kolektyvinę sutartį. Į tai jis atsako, jog įgaliojimai pereis bet kuriai profesinei sąjungai, kuri tik įsisteigs „Maximoje". Esą darbdaviai turės su ja viską derinti, nepaisant to, kas parašyta sutartyje.

Tiesa, keista ir tai, kad nė viena pusė neinformavo apie jau pasirašytą kolektyvinę sutartį. Paprastai net ir bendrovės skuba tuo pasigirti. „Manau, kad „Maximai", puoselėjančiai savo įvaizdį, būtų geriau, kad ši sutartis liktų slapta ir būtų kuo mažiau diskutuojama apie priemones, kuriomis įteisinama „vergovė", - komentuoja SAMPRO, kurios sudėtyje yra UAB „Palink" profesinė sąjunga, pirmininkė I. Judina. - Nepriskiriu A. Posochovo prie protiškai neįgaliųjų, todėl manau, kad jis gudrauja. Norėdamas išlikti nuosekliu, jis bus ištikimas savo pozicijai, priešingu atveju tektų prisipažinti, kad padarytas nusikaltimas".

Beje, „Maximos" kolektyvinė sutartis galioja penkerius metus. „Jeigu darbdavys nepradeda derybų dėl naujos kolektyvinės sutarties likus dviem mėnesiams iki šios KS galiojimo pabaigos, ši KS automatiškai pratęsiama kitam penkerių metų laikotarpiui", - sakoma viename iš punktų. Galimybė darbuotojams inicijuoti derybas dėl sutarties nenumatyta.

Šaltinis: www.lprofsajungos.lt